Atostogos - puikus metas pakeliauti. Tai ne tik poilsis ir atgaiva, bet ir turimo žinių bagažo papildymas, kas šių dienų tėkmėje svarbu kiekvienam mokytojui, siekiančiam ugdymo turinį paversti patraukliu ir įdomiu mokiniams. Tad balandžio 4 dieną didelė grupė specialiojo ugdymo centro mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų apsilankėme Virbalio mieste. Pirmieji mus svetingai pasitiko Virbalio pagrindinės mokyklos bendruomenė. Šios mokyklos pavaduotojos ugdymui dėka apžiūrėjome įvairių dalykų mokomąsias klases, bei kitas aktyviam mokinių laisvalaikiui skirtas edukacines erdves. Susipažinome su mokykloje vykdomais projektais, mokinių užimtumu, jų ugdymosi pasiekimais. Taip pat domėjomės mūsų darbui aktualia tema – darbo su įvairių sutrikimų turinčiais vaikais specifika vykdant įtraukiojo ugdymo politiką, mokykloje teikiamomis specialistų paslaugomis, jų kokybe.
Kita mūsų išvykos dalis nusikėlė į senųjų amatų centrą – „Virbalio vartai“. Energingos ir iniciatyvios miestelio bendruomenės dėka buvusiuose senuosiuose pastatuose įkurtas ne tik senovinių rakandų muziejus, bet ir pritaikytos įvairios erdvės, kuriose vyksta edukacinė programa „Duonos kelias“, senoviniu būdu liejamos žvakės, audžiami grindiniai takai, vejamos virvės, iš molio gaminami suvenyrai. Štai čia mūsų komanda pasibuvome gan ilgokai, nes reikėjo susipažinti ir su duonos keliu nuo žemės dirbimo iki patekimo ant mūsų stalo, ir su auginamais javais duonutės, ar pyrago gamybai. Tada kiekvienai teko pačiai susiminkyti ir suformuoti duonutės kepalėlį, bet prieš tai dar sužinoti, kad ją minkant negalima nei kalbėti, nei būti išsižiojusiai. O kol kepė pašauti duonos kepaliukai du šaunūs gaspadoriai pamokė ratelių, žaidimų, užminė mįslių, pamokymų ir prietarų susijusių su duona. Duonos kepimas ilgas procesas, tad dar teko ir žvakes lieti, ir takus austi, virveles pinti, bei iš molio lipdyti. Juk ne veltui sakoma „kas nedirba mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“. Bet kadangi visos buvome labai darbščios, tai sulaukėme ir iškeptos savo duonelės, pasidžiaugėme nulietomis žvakėmis, ant rankų nuaustomis tautinėmis juostelėmis, bei suvenyrais iš molio. O dar laukė ir šeimininkų gausiai nukrautas vaišių stalas. Ant kurio bryzeliais sudėti pjaustyti naminiai lašiniai, dešra, skilandis, pečiuje kepta naminė duonutė, pyragas ir kugelis. Skaniai pasivaišinusios, pasisėmusios įkvėpimo, bei įgijusios labai gražios patirties naujiems darbams, su dovanomis ir gera nuotaika pargrįžome nam |